- krapinėti
- 1 krapinė́ti, -ė́ja, -ė́jo intr. 1. R161 netvirtu, smulkiu žingsniu, pamažu, susilenkus eiti (apie seną žmogų ar vaiką): Senelis da krapinė́ja, pakrapinėja Šk. Žiūrėk, tavo senukas po virtuvę krapinėja Grk. Jau senatvė turbūt, tėvuk, kad krapinė́ji Snt. Krapinė́ju po daržą, aplink namus, sunkaus darbo nebeįgaliu Skr. Tavo vaikas dar nė metų, o jau krapinė́ja Kv. Bitys po visą avilį krapinėja Rdž. 2. MŽ466, Lex86, VšR eiti rankomis grabaliojant, lyg ko ieškant (kaip aklam arba patamsyje) arba svirduliuojant, strakaliojant (kaip girtam): Kaip aklas krapinė́ti KI248. Patamsy kažin kas krapinė́jo Nj. Krapinėdamas po tą urvą, nežinojau, kada diena, kada naktis (ps.) J.Balč. Nekrapinė́k patamsy – gali ką nuversti kamaroj Jnš. Bekrapinė́dama dar nuversi puodynes su pienu Klov. Kur tu krapinė́ji tamsoj po butą, ar negali žiburį pasiimti! Skr. Ko tu čia krapinė́ji patamsy – dar bliūdus sudaužysi! Stč. Sutems, ir krapinė́si po lauką Srv. Plaučiūns, šviesoj krapinė́dams, jau šviesos nepažino K.Donel. Koks nors girtas krapinėja apie gryčią Pc. Aš su žvake alaus po sklepą krapinėjau (ieškojau) rš. Aš kaip apjakęs krapinėjau, tavęs ieškodams neradau PG. Krapinėjam nei akių neturintieji RBIz59,10. \ krapinėti; apkrapinėti; atkrapinėti; įkrapinėti; nukrapinėti; pakrapinėti; susikrapinėti; užkrapinėti
Dictionary of the Lithuanian Language.